Kauno miesto savivaldybės tarybos narė Loreta Kudarienė

June 20, 2005

Pamąstymai

@ 20:44 |

Dažnai galvoju, kodėl daugelis žmonių vengia kalbėti apie tikėjimą. Mano nuomone, viena iš priežasčių – baimė, kad nebus suprasti ir dėl to gali kilti nesutarimas. Kitiems tarsi gėda prisipažinti, kad jie yra tikintys. Tai gal būt dar siejama su tarybiniais laikais, kai tikėjimas buvo draudžiamas ir tikintis žmogus buvo laikomas lyg atsilikusio mąstymo. Aš dažnai stebiu, kaip tikėjimas Dievu perkeičia žmogų – jo veidas spinduliuoja, jis džiaugiasi kiekviena gyvenimo minute ir svarbiausia – nebijo prisipažinti klydęs. O tai, aš manau, yra labai svarbu gyvenime.

Komentarai

banditaz

@ 2005-06-20 22:27:23

Žiūrint, koks jo Dievas :)

Joakimas

@ 2005-06-20 22:41:30

O gal dėl to, kad dažnesnis "krikščionis" tėra tik bažnyčios lankytojas, ar dar šiaip kokių tradiciškai privalomų ritualų pripažinėjas, o va į visą savo gyvenimo Dievo nelabai įsileidžia. Tai ką tada ir bekalbės žmogus. Juk kiek suprantu, tie kurių "veidas spinduliuoja", jau nebebijo pasidalinti savo tikėjimu.

Chilum

@ 2005-06-21 00:48:34

kas is to dievo, kai skrandis tuscias? zmonems primiausia reikia fizinius poreikius patenkinti, o tik po to atsiranda poreikis dvasiniam tobulejimui.

Loreta Kudarienė

@ 2005-06-27 19:59:36

Taip, aš drąsiai galiu teigti, kad tikiu į Dievą. Ir tas tikėjimas man duoda daug dvasinių jėgų džiaugtis gyvenimu, šypsotis, kovoti už gėrį ir daryti gerus darbus. Taip, aš pripažįstu, kad visa, ką aš gyvenime pasiekiau, buvo Aukščiausiojo valia.Daug ką galėčiau paliūdyti iš savo gyvenimo.

efer

@ 2005-06-29 20:52:26

Vengia prisipažinti, kad tiki? Gal dėl to, kad šiais laikais daugelis nebetiki..

Ir iš ties, kai mokslas taip toli žengia, vis sunkiau ir sunkiau tikėti..

Marytė

@ 2005-06-30 16:06:43

Dorovės srityje mes vis leidžiamės žemyn,nusikaltimų daugėja,tarp jaunimo klesti alkoholizmas,narkomanija,parnografija ir kitos žmogų žeminančios negerovės.Ir mūsų ypač KD pareiga - ne dejuoti,skūstis ir šnekėti ,kad viskas blogai,o bendromis pastangomis rūpintis doroviniu auklėjimu,samoningu Dievo įsakymų, kurių pagrindas -meilė artimam žmogui,geresnis pažinimas tikėjimo tiesų ir gyvenimas pagal jas.Žmones turi vilioti diskusija,noras pasikalbėti išsakyti savo mintis ir GERAI jeigu mokytojas,tėvas motina sugebės jį sudominti,paskatins gilintis į tikėjimo tiesas. Ypač vaikai turi jautrią sielą -jie tuoj jaučia,ar nuoširdžiai su jais bendraujama.... Pelnyti vaikų meilę gali tik labai geri žmonės.Nuolat turime prisiminti esant vidinį pasaulį,didžiasias vertybes -juk žmogaus misija žemėje yra skaidrumas,gyvenimo pilnatvė.Dabar labai mėgstama suversti visas bėdas pragyvenimo lygiui-prisiminkime Lietuvos istorijos kelią.Kokia kategorija žmonių yra nelaimingiausia,dažniausiai pakelianti ranką prieš didžiausį turtą -gyvybę?pasiduodanti narkomanijai?? Taip ir norisi persakyti T.Tilvyčio žodžius,,Gyvenimas -kelionė nelengva,didžiulė,tačiau vienintelė ir nuostabi'"

Indraja

@ 2005-06-30 20:58:03

gerb. Maryte raso, kad reikia rūpintis jaunimo "doroviniu auklėjimu,samoningu Dievo įsakymų, kurių pagrindas -meilė artimam žmogui"
didziajam Dievo isakyme sakoma "mylek artima kaip pati save", todel, manau, svarbiausia tiek jaunima, tiek vaikus, tiek vyresnius zmones pirmiausia mokyti meiles sau. mylinciam save zmogui nekyla noras nuodytis narkotikais, alkoholiu, paminti dorove ar kaip nors pazeminti, suniekinti bei nusikalsti pries kita.

Vardas: