Kauno miesto savivaldybės tarybos narė Loreta Kudarienė

August 27, 2006

Atostogos baigėsi

@ 21:06 |

Sveiki!

Liūdnas šiais metais „mano“ kaimas. Kai atvažiavome tvyrojo visur sausra, buvo išdegusi žolė, o dabar išvažiuojant žolė jau žaliuoja, bet skęsta vandenyje. Atostogų metu kiekvieną rytą tiek pro kambario, tiek pro virtuvės langus stebėjau aukštaūges pušis ir vis jas lyginau su žmonėmis.

Štai iš trijų pušų kamienų iškyla po dvi šakas, kurios išsiskiria ir vėl susipina ir labai primena žmogaus širdis. Taigi pro kambario langą regiu dvi dideles ir vieną mažą širdelę. Kitos pušies šakos primena į viršų iškeltas žmogaus rankas, dar dvi greta išaugusios pušys simbolizuoja seseris dvynes, kadangi beveik vienodo aukščio ir skersmens. Per virtuvės langą žvelgiu į vieną aukštą pušį, o tolumoje tarp smulkesnių pušelių tyvuliuoja senasis Nemunas...

Kiekvieną rytą mane pažadindavo kregždučių garsai, kadangi jau treti metai, kaip balkono kampe jos sulipdė lizdelį. Pykstu, kad jos labai apteršia balkoną ir reikia dažnai valyti, bet vis ranka nekyla išardyti jų lizdelį. Gimusi, augusi ir visą gyvenimą gyvenusi „ant grindinio“, dabar vis labiau ilgiuosi gamtos žalumos ir jos natūralių garsų: gaidžių giedojimo, karvių mykimo, paukščių čiulbėjimo. Gal dėl to, kad mano tėvai buvo kilę iš kaimo - jie buvo „pirmoji karta nuo žagrės“. Man tik keista, kad jaunystėje niekada nepastebėdavau šio Lietuvos gamtos grožio. Dažnai galvoju - kažin, ar ir kituose kraštuose tokios gražios ir svajingos pušys, kaip Lietuvoje? Gal šį pušų grožį aš hiperbolizuoju, bet kaip kiekvienai motinai gražiausias jos vaikas, taip man gražiausios Lietuvos pušys ir Lietuvos gamta.

Ach, tie sentimentai... Gal jie neturėtų būti būdingi politikams... Bet juk pirmiausia mes visi esame žmonės su visomis žmogiškomis savybėmis...

Na, gana postringauti, ir laikas ruoštis rytoj vyksiančiam komiteto posėdžiui...

Komentarai

Vardas: