Kauno miesto savivaldybės tarybos narė Loreta Kudarienė

January 27, 2007

Mano šeima

@ 23:41 |

Gimiau Kaune, tarnautojų šeimoje. Mamytė buvo gydytoja stomatologė, tėvelis – tuometiniame KPI chemijos fakultete dirbo docentu ir dėstė keramiką. Jis buvo labai darbštus, doras ir principingas dėstytojas, tiesiog įsimylėjęs į savo profesiją. Studentai jį vadindavo molio tėvu. Nors išvaizda esu labai panaši į šviesaus atminimo tėvelį, bet būdo savybėmis nedrįstu lygintis prie jo. Mamytei tekdavo visas namų krūvis ir rūpinimasis vaikais, nes tėvelis daug laiko praleisdavo fakultete. Tėveliai labai gražiai sutiko, todėl tėtės staigi mirtis 1991 metais labai ją paveikė. Prisimenu, kaip ji pasakė: „Vaikai dabar aš negalėsiu gyventi viena“. Taip aš su savo šeima, palikus savo butą po tėtės mirties persikrausčiau gyventi pas mamą, su kuria pragyvenome kartu iki jos mirties. Greit bus trys metai, kai neturiu mamos. Aš labai dėkinga savo vyrui, kuris sutiko kraustytis gyventi pas uošvienę.

Aš ištekėjau ne jauna. Vyras Romualdas buvo baigęs Politechnikos institutą ir dirbo radijo gamykloje konstruktorių biure. Draugavome neilgai, jis prisipažino, kad blogai mato tamsoje. Gimus sūnui 1982 metais, vyro regėjimas pradėjo blogėti ir 1991 metais prarado regėjimą. Dabar mato tik šviesą. Kol mūsų sūnus buvo mažas ir mes buvome jauni, buvo sunku, bet viskas jau praeity. Džiaugiuosi, kad vyras yra optimistas, kad įveikė save, pasiimdamas į rankas baltąją lazdelę. Vakarais į diktofoną įsirašo maisto pirkinių sąrašą, iš ryto išmoksta atmintinai ir parneša visus produktus (parduotuvė yra mūsų name). Niekada neturi priekaištų jį aptarnaujančioms pardavėjoms. Sako, kad visos labai geranoriškos ir mielos. Išmoko Brailio raštą. Iš garso įrašų mokosi anglų kalbą, taip pat lanko kompiuterių kursus. Kiek gali man padeda buityje – kiekvieną savaitę išsiurbia kilimus ir išplauna grindis.

Stipriausioji mūsų šeimos jungiamoji grandis – sūnus Petras. Mes didžiuojamės savo sūnumi, kuris, būdamas Kauno J.Jablonskio vid. mokyklos dešimtokas, laimėjo Atviros Lietuvos fondo organizuotą konkursą ir dvejiems metams išvažiavo mokytis į Angliją. Ten ir baigė vidurinę mokyklą. Įstojęs į VU, nuo antro kurso pradėjo dirbti. Pernai baigė magistrantūrą, gyvena Vilniuje ir nebeprašo mūsų finansinės pagalbos.

Vyras įsitikinęs, kad jo gyvenime įvyko du stebuklai. Pirmasis – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio susikūrimas ir po jo sekęs išsilaisvinimas – Nepriklausoma Lietuva. Antrasis – tiesiogiai susijęs su sūnumi Petru – vyras tarsi iš naujo atrado Dievą. Paaugus sūnui, į bažnyčią aš vesdavausi jį pati. Bet kartą sūnus pareiškė, kad nori melstis kartu su tėčiu ir mama. Vyras atidžiai įsiklausė į sūnaus žodžius ir, regis atrado ne tik Dievą, bet ir naują gyvenimą.

- Tu niekada neliksi vienišas, bendraudamas su Dievu. Gali su juo pasitarti, gali dalį savo kančios permesti ant Visagalio pečių,- dažnai kartoja vyras.

Laimingiausios mano šeimos akimirkos, kai sūnui grįžus iš Vilniaus į namus, dalinamės įspūdžiais, kartu vakarieniaujame, o sekmadienio rytą visi kartu šnekučiuodamiesi einame į tą pačią Šv. Antano bažnyčią, kur prieš daugelį metų vedžiau jį prie pirmosios Komunijos.

Komentarai

Vardas: